Dopaminas, kaip ir norepinefrinas, yra neuromediatorius smegenyse, kuris suaktyvina adrenaliną - hormoną, suaktyvinant stresą. Reakcija į stresą paprastai yra savireguliacinė, pasirengusi reaguoti į galimą grėsmę, o po to, kai grėsmė panaikinama, ji atsilieka. Kai kas nors nuolat patiria aplinkos stresą, tai laikoma grėsme, dėl kurios nuolat įjungiama reagavimo į stresą sistema. Jei nuolat reaguojate į stresą, organizmas sukuria pavojingą ir potencialiai pavojingą gyvybei būklę. Šis procesas užlieja kūną hormonų pertekliumi, pakelia kraujospūdį ir padidina cukraus kiekį kraujyje, sukurdamas šeimininko fizines ir psichologines problemas.
Dopaminas, stresas ir judėjimas
Dopaminas reguliuoja motyvacines jėgas ir psichomotorinį greitį centrinėje nervų sistemoje. Esant tam tikroms stresinėms sąlygoms, reagavimo į stresą sistemos veikla suteiks energijos, reikalingos norint įveikti iššūkį ar būti spontaniškai. Amerikos psichiatrų asociacijos žurnalas „Focus“ rodo, kad tokio renginio metu kaip sportinė veikla dopamino vaidmuo ir atsakas į stresą skatina aktyvumą, kad darbas būtų atliktas, o po to grįžta į pradinį arba normalų, poilsio lygis. Tačiau dėl streso aplinkoje, pavyzdžiui, dirbant nemalonų darbą, naršant nesąžiningus santykius, finansinę įtampą ir panašiai užsitęsusius įvykius, reagavimo į stresą sistema gali būti įjungta, perkrauta ir gali nutekėti visos kitos kūno sistemos.
Dopaminas, stresas ir minčių apdorojimas
Dopaminas ir per didelis streso hormonų sekrecija gali turėti daugialypį poveikį smegenų minties apdorojimo funkcijai. Tie, kurie yra veikiami chroniškai įtemptos aplinkos, paprastai pasižymi atminties stoka, prasta koncentracija ir turi nepakankamą smegenų kraujotaką. Franklino institutas siūlo, kad lėtinis stresas ir dopamino išeikvojimas mainais nuo hormonų potvynio sukuria vidinę kūno aplinką, puikiai tinkančią Alzheimerio ligai, Parkinsono ligai, širdies ligai ir vėžiui, be daugybės autoimuninių sutrikimų, kurie gali būti neįgalūs.
Dopaminas, stresas ir jų poveikis
Dopamino reguliavimas, pastebimas reaguojant į stresą, gali paveikti mūsų sugebėjimą patirti malonumą. Perteklinis stresas ardo natūralias dopamino atsargas ir sukuria pulsavimo efektą šalia esančių edorfinų. Endorfinai yra būtini norint išvengti skausmo ir palaikyti gerą nuotaiką. Pasak Franklino instituto, sutrikus dopamino ir endorfinų veiklai, smulkios traumos gali tapti pagrindinėmis kliūtimis, o skausmas ir kančia patiriami dar labiau. Anksčiau patikusi veikla nebeteiks malonumo.
Dopaminas, stresas ir autoimuninės ligos
Dopaminas skatina streso hormonų išsiskyrimą, todėl reakcija greitai gali pasikeisti iš gero į blogą. Jei kūnas ramybėje negrįžta į pradinį lygį, ilgalaikės aktyvacijos pasekmės gali sutrikdyti visus organų procesus. „Tarptautinis neuromokslų žurnalas“ praneša, kad kortizolis ir kiti streso hormonai sukelia lėtinį uždegimą ir neigiamai paveiks odos, širdies ir kraujagyslių, endokrininę bei virškinimo sistemas, palikdami organizmą jautrų tokioms ligoms kaip reumatoidinis artritas ir vėžys. Be to, tai gali sukelti psichologinių problemų, susijusių su nerimu, sujaudinimu, pykčiu, dėmesio stoka, mokymosi sunkumais, depresija, miego sutrikimais ir nuolatiniu atminties praradimu.
