Jūsų kūnas turi sudėtingus mechanizmus, padedančius kontroliuoti kraujo spaudimą, kuris yra jėga prieš jūsų kraujagyslių sieneles (nuoroda 1). Jūsų kraujagyslių sienelėse esantys slėgio jutikliai nustato kraujospūdžio pokyčius ir siunčia žinutes į jūsų smegenis, nurodydami, kad jūsų kūnas galėtų atlikti tokius pakeitimus, kurie paveiks jūsų kraujospūdį (nuoroda 3).
Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos kraujo spaudimui
Pagrindiniai būdai, kuriais jūsų kūnas gali reguliuoti jūsų kraujospūdį: - širdies plakimo pakeitimas: kai plaka širdis greičiau, daugiau kraujagyslių pumpuoja per jūsų kraujagysles, o kraujospūdis yra didesnis. Panašiai, kai jūsų širdis plaka stipresniais susitraukimais, ji kiekvieną kartą plaka vis daugiau kraujo, o slėgis pakyla. - Kraujagyslių sienelių susitraukimas ar išsiplėtimas: Kraujagyslių sienelės yra raumeningos, todėl jos gali išsiplėsti ar susitraukti. Siauresni indai sukelia greitesnę kraujotaką ir padidina kraujospūdį (ref 4). Išsiplėtę indai yra platesni, todėl kraujas gali lengvai tekėti (žr. 4 skyrių). - Inkstų funkcija: Jūsų kūnas taip pat gali reguliuoti kraujo tūrį, kontroliuodamas vandens susilaikymą ir šlapinimąsi per inkstų funkciją (2 nuoroda). Kuo didesnis jūsų kraujo tūris, tuo didesnis kraujospūdis.
Kasdieninė kraujospūdžio kontrolė
Kraujospūdis keičiasi visą dieną. Jis yra žemesnis, kai miegate ar ilsitės, ir aukščiau, kai esate aktyvus ar susijaudinęs (nuoroda 1). Jūsų kūnas greitai prisitaiko prie šių pokyčių kontroliuodamas širdies plakimą ir kraujagyslių skersmenį (žr. 5 skyrių). Pavyzdžiui, kai pradedate mankštintis, padidėja kraujospūdis (nuoroda 5). Jūsų kraujagyslių slėgio jutikliai nustato šį padidėjimą ir siunčia smegenims pranešimus, kad sulėtintų širdies plakimą, sumažintų širdies susitraukimų jėgą ir atpalaiduotų kraujagyslių sieneles, kad sumažėtų kraujospūdis (nuoroda 5). Arba greitai judant iš gulimos padėties į stovinčią padėtį, kraujospūdis krinta (nuoroda 5). Jūsų kūnas tai jaučia ir padidina širdies susitraukimų dažnį bei susitraukimų jėgą, o kraujagyslių sienelės susiaurėja, kad padidėtų kraujospūdis (nuoroda 5).
Kraujospūdžio kontrolė streso laikais
Kitais atvejais jūsų kraujospūdis gali staigiai kristi, pavyzdžiui, kai esate sužeistas ir netenkate daug kraujo (žr. 5 skyrių). Staigus kraujospūdžio sumažėjimas ne tik sukels širdies plakimo ir kraujagyslių sienelių pokyčius, bet ir išleis hormonus, turinčius įtakos jūsų inkstų funkcijai (žr. 5 skyrių). Jei netenkate daug kraujo, jūsų kūnas jaučia sumažėjusį kraujo tūrį ir sukelia hormonų, kurie inkstams signalizuoja, kad jie sulaiko druską ir vandenį, gamybą (nuoroda 5). Tai padidina jūsų kraujo tūrį, taip padidindami kraujospūdį (nuoroda 2).
Ilgalaikis kraujospūdžio reguliavimas
Ilgainiui už kraujospūdį pirmiausia atsakingi jūsų inkstai. Tiesą sakant, daugelis kraujospūdį mažinančių vaistų veikia taip, kad inkstai išskiria natrio ir skysčių perteklių. Tinkamai veikiant, ši skysčių reguliavimo sistema per daugelį metų kraujospūdį palaiko santykinai pastovų (žr. 5 skyrių). Kai jūsų kraujospūdis aukštas, išsiskiria hormonai, kurie signalizuoja apie padidėjusį šlapinimąsi, mažinantį kraujo tūrį ir kraujospūdį (nuoroda 2). Kai kraujo tūris ir slėgis yra per žemas, hormonai, išskiriami iš jūsų smegenų, liepia jūsų inkstams sulaikyti natrį ir vandenį, todėl padidėja kraujo tūris ir kraujospūdis (nuoroda 5). Dėl šios sistemos problemų gali padidėti kraujospūdis, dėl kurio padidėja širdies priepuolio ir insulto rizika.
