Žolelių ženšenis egzistuoja kaip trys skirtingos veislės: Rytų, Amerikos ir Sibiro. Rytietiškas, arba panax ženšenis, auginamas daugiausia Kinijoje ir Korėjoje, kur skinamos šaknys. Kinijos ženšenio šaknis išdžiovinta natūraliai ir tampa balkšvos spalvos, tuo tarpu korėjiečių ženšenio šaknis yra traktuojama skirtingai ir tampa rausvos spalvos, todėl ji kartais vadinama „raudonąja panax“. Sibiro veislė nėra tikras ženšenis, o tolimas pusbrolis prie panax tipų. Visi ženšeniai naudojami mediciniškai, paprastai stengiantis padidinti energiją ir sustiprinti gyvybingumą. Prieš pradėdami vartoti naujus papildus, pasitarkite su gydytoju.
Istorija
Ženšenis buvo naudojamas daugybę kartų, ypač pagal tradicinės kinų medicinos protokolus. Pavadinimas kilo iš Kinijos ir reiškia „žmogaus augalas“, nes ženšenio šaknis primena žmogaus formą, kaip cituojama „Pilnoje kinų medicinos knygoje“. Senovės graikai vėliau pridėjo lotynišką priešdėlį panax, kuris buvo kilęs iš žodžio panacėja, arba „išgydyti viską“. Abi senovės kultūros rėmėsi ženšenio šaknimi, kad palengvintų įvairias sąlygas, tačiau į tai dažniausiai žiūrima kaip į toniką, siekiant padidinti gyvybingumą. Sibiro ženšenis auginamas daugiausia rytiniame Sibire ir šiais laikais buvo žymimas ženšeniu daugiausia rinkodaros tikslais.
Korėjos ženšenis
Korėjos ženšenis laikomas galingiausia ir populiariausia veisle pasaulyje: apytiksliai 6 milijonai amerikiečių vartotojų, kurie jį bent kartą yra išbandę, rašoma „Kinų žolelių būdas“. Manoma, kad tradicinėje kinų medicinoje raudonoji panacėja skatina jang energiją, kuri gerina kraujotaką, padidina kraujotaką, atgaivina kūną ir padeda atsigauti po silpnumo po ligos. Azijoje raudonoji panacėja reguliariai vartojama siekiant padidinti gyvybingumą ir ištvermę, pagerinti darbo efektyvumą, kovoti su nuovargiu, stiprinti imuninę sistemą ir sustiprinti libido. Vakarų šalyse tai daroma rečiau kaip energijos stiprinimo priemonė, nors 2005 m. Leidime „Fitoterapijos tyrimai“ paskelbtame apžvalginiame straipsnyje padaryta išvada, kad augaliniai adaptogenai, tokie kaip ženšenis, gali būti naudingi žmonėms, kuriems diagnozuota fibromialgija, lėtinio nuovargio sindromas, depresija ir Alzheimerio liga mažinant skausmo lygį, stiprinant energiją ir pažinimą bei atstatant miego ciklus. Korėjos ženšenis nuimamas po šešerių metų, prieš džiovinant jis išdžiovinamas garais. Šiuo procesu susidaro rausvai rudos šaknys ir išsaugomi augalams aktyvūs junginiai, vadinami ginsenosidais.
Kinijos ženšenis
Pagrindinis skirtumas tarp Korėjos ir Kinijos ženšenio yra potencija. Kinijos ženšenis turi švelnesnį energiją didinantį poveikį, todėl manoma, kad jis geriau tinka mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir labai sergantiems žmonėms, kaip cituojama „Kinijos žolelių medicinoje: Materia Medica“. Kinijos ženšenis daugiausia gaminamas Mandžiūrijoje ir dažniausiai būna baltos spalvos, nes šaknys džiovinamos saulėje. Džiovinimo metu suskaidomi fermentai, kurie sumažina šaknies potenciją. Prieš derliaus nuėmimą jis auginamas ketverius šešerius metus.
Sibiro ženšenis
Sibiro ženšenis, arba Eleutherococcus senticosus, iš tikrųjų nėra ženšenis, o greičiau kita rūšis, kuri buvo pervadinta į ženšenį greičiausiai rinkodaros tikslais ir norint padidinti pardavimus. Sibiro veislė turi sumedėjusias šaknis, o ne mėsingas, ir jose yra eleuterosidų junginių, o ne ginsenosidai, kaip cituojama „Medicininiame herbalizme“. Eleuterosidai yra įvairių tipų adaptogenai, nors jie vis tiek pasižymi energiją didinančiomis savybėmis. Sibiro ženšenis yra mažiau stiprus nei Azijos veislių, ypač raudonojo panakso, ir nėra beveik taip gerai ištirtas.
