Širdies galią (CO) galima apibrėžti žodžiais, matavimo vienetais ar lygtimis. Trumpai tariant, tai kraujo tūris, išpumpuojamas iš kairiojo širdies skilvelio per vieną minutę, taip pat išreiškiamas litrais per minutę (L / min). Vidutinio poilsio metu suaugusio žmogaus širdies ritmas paprastai bus 4, 5–5, 5 l / min. Keletas veiksnių gali netiesiogiai paveikti širdies darbą, veikdami širdies ritmą (HR) ir insulto tūrį (SV) - pagrindinius širdies išstūmimo nustatymo komponentus, dažnai išreiškiančius lygtimi CO = HR x SV.
Širdies ritmas
Ramybės būsenoje širdies ritmas vidutiniškai yra nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Šį skaičių nustato širdžiai būdinga elektros sistema, kuri veikia kaip širdies stimuliatorius, taip užtikrindama širdies ritmo diapazoną. Padidėjęs širdies ritmas dėl stimuliacijos ar sužadinimo pagal veiklą, vaistus, vaistus ar kitus šaltinius, padidės širdies veikla. Dėl sumažėjusio širdies ritmo dėl elektrinių anomalijų ir kai kurių vaistų vartojimo gali sumažėti širdies veikla. Tai dažnai būna tiesa, nes širdies išvestis yra tiesiogiai proporcinga širdies ritmo pokyčiams. Kai širdies ritmas tampa ypač greitas, širdis gali neturėti pakankamai laiko tinkamai užpildyti krauju tarp dūžių; tai gali sumažinti širdies darbą. Norint sumažinti širdies ritmą iki tinkamo diapazono, kartais reikalinga medicininė intervencija naudojant elektrinius ar intraveninius metodus. Implantuoti defibriliatoriai gali būti dedami chirurginiu būdu, kad širdies ritmas per greitai pakiltų į normalų diapazoną. Kai širdies ritmas per lėtas, širdies veikla taip pat gali smarkiai sumažėti, todėl širdies ritmui padidinti gali reikėti intervencijos. Norint užtikrinti pastovų tinkamą širdies ritmą, implantuoti širdies stimuliatoriai gali būti chirurginiu būdu.
Smūgio tūris
Insulto tūris yra kraujo tūrio, priverstinio iš kairiojo skilvelio, matavimas vieno širdies susitraukimo metu. Tai dažnai nustatoma išmatuojant kairiajame skilvelyje esančio kraujo tūrį prieš pat susitraukimą, ir išmatuojant kraujo tūrį po visiško susitraukimo. Šie matavimai dažnai vadinami galutiniais diastoliniais tūriais (EDV) ir atitinkamai sistoliniais tūriais (ESV). Todėl SV = EDV - ESV. Šiam matavimui gali turėti įtakos širdies sugebėjimas susitraukti, susitraukimo jėga, pumpuojamo kraujo tūris ar kiti kintamieji, pavyzdžiui, pasipriešinimas kraujotakos sistemai, galintys paveikti ar pakeisti šiuos veiksnius. Sunkus kraujavimas ar šokas, širdies pažeidimai ar ekstremalios infekcijos gali pakeisti širdies gebėjimą efektyviai siurbti.
Veiksniai, netiesiogiai veikiantys širdies darbą
Katecholaminai, chemikalai, gaminami tokiais susijaudinimo laikotarpiais, kaip aktyvumas, mankšta ar darbas, gali padidinti širdies ritmą ir insulto tūrį, taip padidindami širdies darbą. Vaistai ar nuodai, lėtinantys širdies ritmą ar mažinantys širdies galimybes priverstinai susitraukti, dažnai sumažins širdies ritmą, dažnai iki kritiškai žemo lygio.
Miokardo infarkto ar širdies priepuolio metu širdies veikla gali smarkiai skirtis. Dažnai pradiniame širdies priepuolio etape kūnas reaguoja padidindamas katecholamino gamybą, o tai gali padidinti širdies darbą. Tai gali sukelti padidėjusį slėgį, kurį širdis turi siurbti, ir dar labiau padidina širdies, kuriai dėl arterijos užsikimšimo jau miršta raumenų audinys, krūvį. Širdies priepuolio metu ar net po jo pažeistas raumeninis audinys gali turėti žalingą poveikį širdies gebėjimui siurbti. Dažnai rezultatus gali žymiai sumažinti kairiojo skilvelio susitraukimas ir vėliau širdies nepakankamumas. Kai širdis pradeda gesti, skystis gali grįžti į plaučius ir sukelti grūstis ar šlapius plaučių garsus. Tai dažnai vadinama staziniu širdies nepakankamumu.
Lėtinis aukštas kraujospūdis, rūkymas, narkotikų vartojimas, inkstų ligos, didelis cholesterolio kiekis, mankštos stoka, bloga dieta ir kiti genetiniai bei gyvenimo būdo veiksniai gali turėti įtakos širdies gebėjimui susitraukti ir siurbti kraują.
