Badavimas ir rūgštus nevirškinimas

Turinys:

Anonim

Rūgštus nevirškinimas gali sukelti diskomfortą viršutinėje pilvo dalyje. Ši virškinimo liga taip pat vadinama dispepsija ir rūgščiu skrandžiu. Nevirškinimas dažniausiai atsiranda valgant tam tikrus maisto produktus, tačiau nevalgius jis taip pat gali sukelti diskomfortą. Nors jūsų mitybos praktika gali sukelti virškinimo diskomfortą, kai kurios pagrindinės sąlygos gali sukelti skrandžio skausmą, imituojantį rūgštinį nevirškinimą.

Jūsų dieta gali prisidėti prie rūgštinio nevirškinimo.

Rūgštus nevirškinimas

Dispepsija yra simptomas, o ne liga. Paprastai tai apima dilgčiojimą ar deginimą skrandžio srityje. Taip pat gali atsirasti pilvo pūtimas, rėmuo, pykinimas, pilvo pūtimas ir vėmimas. Įprastos rūgštinio nevirškinimo priežastys yra tam tikri vaistai, tokie kaip vaistai nuo uždegimo. Skausmas taip pat gali atsirasti, kai skrandžio rūgštis patenka į jūsų stemplę, nors tai labiau būdinga po persivalgymo, o ne nevalgius. Tulžies pūslės problemos, pankreatitas, hepatitas ir pepsinės opos gali sukelti pykinimą ir viršutinės pilvo dalies skausmą. Dispepsija taip pat gali atsirasti be jokios akivaizdžios priežasties ar priežasties.

Pasninkas

Pasninkaujant reikia pašalinti maistą kelioms valandoms ar dienoms. Kai kurie oficialūs pasninkai leidžia nevalgius vartoti sultinį ar arbatą. Daugelio rūšių alternatyvios sveikatos praktikos pasninkas naudojamas kaip būdas gydyti ligas ir ligas, nors šių teiginių apie naudą sveikatai pagrįsti nėra pakankamai mokslinių įrodymų. Medicinos specialistai gali rekomenduoti laikiną badavimą prieš chirurgines procedūras ir kai kuriuos diagnostinius testus.

Svarstymai

Skysčiai gali padėti sutvarkyti skrandį, sumažinti pykinimą ir sumažinti nemalonų skonį burnoje. Imbierų arbata, imbiero ale, ramunėlių arbata ir sultinys gali padėti sumažinti rūgštingą nevirškinimą, nepalikdami greitojo kelio. Poilsis ir stiprių maisto kvapų vengimas taip pat gali padėti sumažinti pykinimą ir nevirškinimą.

Atsargumo priemonės

Ilgalaikis badavimas gali padidinti organų pažeidimo riziką, ypač kepenims ir inkstams. Venkite vartoti priešuždegiminius vaistus, tokius kaip naproksenas, ibuprofenas ir aspirinas, ypač nevalgius. Rūkymas ir stresas gali padidinti rūgštinio nevirškinimo riziką. Praneškite gydytojui, jei kiti rūgšties nevirškinimo simptomai, tokie kaip juodojo žarnyno judesiai, rijimo sutrikimai, stiprus vėmimas ar nepaaiškinamas svorio metimas, lydi. Šie simptomai gali rodyti rimtą sveikatos būklę, nesusijusią su jūsų mityba ar greitą.

Ar tai ekstremali situacija?

Jei jaučiate rimtų medicininių simptomų, nedelsdami kreipkitės skubios pagalbos.

Badavimas ir rūgštus nevirškinimas