Laikas, kurio reikia maistui virškinti, skiriasi kiekvienam asmeniui. Tam įtakos turi tai, kiek maisto buvo suvalgyta, maisto produktų derinys, fizinis aktyvumas ir medžiagų apykaita. Paprastai sveikas suaugęs žmogus maistą virškina per 24–72 valandas, pradedant nuo šešių – aštuonių valandų lango, per kurį maistas patenka į skrandį ir praeina per plonąją žarną, kur yra didžioji dalis maisto produktai virškinami ir pasisavinami, kad vėliau maistas virsta degalais. Neįmanoma tiksliai nurodyti maisto medžiagų suvirškinimo laiko, nors žinoma, kad kai kurie užtrunka ilgiau nei kiti.
Paprasti angliavandeniai
Pagrindinis degalų šaltinis jūsų kūnui yra angliavandeniai. Jūsų kūnas virškina angliavandenius ir paverčia juos gliukoze arba cukru kraujyje, kurį jis naudoja energijai. Angliavandeniai virškinimui skrandyje praleidžia mažiau laiko nei baltymai ir riebalai. Kūnas greičiau suvirškina paprastus angliavandenius nei kompleksiniai angliavandeniai. Paprastų angliavandenių pavyzdžiai yra vaisių fruktozė, sacharozė ar stalo cukrus ir maltozė, esančios aluje ir kai kuriose daržovėse. Paprastiems angliavandeniams ar cukrui virškinti reikia tik vieno žingsnio, todėl jie greičiau virškinami. Fruktozė, gliukozė ir maltozė gali būti absorbuojami tiesiai į kraują per plonąją žarną. Plonojoje žarnoje esantis fermentas paverčia sacharozę į gliukozę ir fruktozę, kad vėliau būtų absorbuojamas.
Sudėtingi angliavandeniai
Sudėtingiems angliavandeniams arba krakmolams virškinti reikia daugiau žingsnių, todėl jie virškinami lėčiau nei paprasti angliavandeniai. Sudėtingiems angliavandeniams priskiriamos krakmolingos daržovės, ankštiniai augalai, viso grūdo duona ir grūdai. Seilėse esantys fermentai skaido sudėtines angliavandenių molekules į maltozę, kuri yra mažesnė ir paprastesnė molekulė. Toliau plonosios žarnos gleivinėje esantis fermentas maltozės molekules padalija į gliukozės molekules, kurios paskui absorbuojamos į kraują. Kraujas perneša gliukozę į kepenis, kur yra naudojamas energijai arba kaupiamas vėlesniam naudojimui.
Baltymas
Baltymams virškinti skrandyje reikia daugiau laiko nei angliavandeniams. Milžiniškos baltymų molekulės yra tokiuose maisto produktuose kaip pupelės, kiaušiniai ir mėsa. Kadangi molekulės yra tokios didelės, norint jas panaudoti kaip kurą, joms suskaidyti reikia ilgesnio proceso. Fermentas skrandyje pradeda skaidyti baltymus. Tada baltymų molekulės juda į plonąją žarną, kur dar keli fermentai skaido molekules į aminorūgštis. Mažesnės aminorūgščių molekulės patenka per plonosios žarnos sieneles, kad patektų į kraują. Kai pritrūksta energijos, kurią gavote iš gliukozės, kuri prasidėjo kaip angliavandeniai, jūsų kūnas energijai gaminti naudoja baltymus ar riebalus. Šis procesas yra žinomas kaip gliukoneogenezė. Kad baltymai pagamintų daugiau gliukozės, organizmas aminorūgštis paverčia gliukoze, kad jos būtų naudojamos kurui.
Riebalai
Jūsų kūnas taip pat gali naudoti riebalus degalams. Riebalai virškinimui užima daugiau laiko nei angliavandeniai ar baltymai. Riebalai patenka per skrandį ir į plonąją žarną, kaip tai daro kitos maistinės medžiagos. Kūnas suskaido riebalų molekules į riebiąsias rūgštis ir glicerolį, kuriuos gali absorbuoti plonojoje žarnoje esančios vyniotinės. Riebalų rūgštys ir glicerolis keliauja į kūno vietas, kad būtų laikomos ląstelėse arba naudojamos kaip energija. Jūsų kūnas gali naudoti tik apie penkis procentus absorbuotų riebalų degalams paversdamas juos gliukoze. Jūsų kepenys absorbuoja likusį glicerolį ir naudoja jį skaidydami gliukozę energijai gauti.
