Sprinto fazės

Turinys:

Anonim

Greitas judėjimas iš vienos vietos į kitą, dar vadinamas sprintu, yra veiksmas, kurio reikia atliekant daugelį skirtingų sporto šakų ir įvairių veiklų. Sprintą galima suskirstyti į keturias skirtingas fazes, kurias galima atskirti iš kitų palyginus tris skirtingus kintamuosius. Šie kintamieji yra žingsnio ilgis, žingsnio dažnis ir kontakto su žeme laikas.

Moteris ruošiasi sprintui. Kreditas: „Kikovic“ / „iStock“ / „Getty Images“

Pradinė fazė

Pradinė sprindimo fazė yra žinoma kaip pradinė bloko fazė, kai sprinteris liečiasi su blokais. Ši fazė turi didžiausią sąlyčio su žeme laiką arba bendrą laiką, per kurį kojos liečiasi su žeme ar blokais. Tai yra tada, kai jėgos gamyba yra didžiausia. Manant, kad užpakalinė koja sukuria tik 45 procentus kontakto laiko, manoma, kad priekinė koja bus svarbesnė pradžioje. Šokio ilgis ir žingsnio dažnis šioje fazėje nėra veiksniai, nes sprinteris nejuda.

Pagreičio fazė

Sprinteriui pakilus nuo blokų, jie pradeda greitėti didindami žingsnių ilgį ir žingsnių dažnį. Šio etapo ilgis gali būti nuo 30 iki 50 metrų tarp aukščiausių sprinterių 100 metrų lenktynėse. Įsibėgėjimo metu pėdos sąlyčio su žeme laikas yra gana ilgas, kad būtų sukurta didelė jėga, tačiau jis sumažėja, kai sprinteris pasiekia maksimalų bėgimo greitį.

Pastovaus greičio fazė

Pastovaus greičio fazė gali būti submaksimali, maksimali arba viršmaximali ir pasižymi tuo, kad tiek žingsnio ilgis, tiek žingsnių dažnis tam tikrą laiką išlieka tas pats. Paprastai šis etapas pasiekiamas tarp 60–80 metrų vyrų ir 50–70 metrų moterų. Iš esmės aukščiausi sprinteriai gali išlaikyti šią fazę nuo 10 iki 20 metrų atstumu. Skirtumas tarp elitinių ir subelitinių sprinterių yra žingsnių dažnis, parodantis, kad jis yra svarbesnis nei žingsnio ilgis.

Lėtėjimo fazė

Paskutinė fazė skirstoma į sprinto greičio sumažėjimą, dažniausiai vykstantį tarp 80 ir 100 metrų viršutinių sprinterių. Greitis pradeda mažėti nuo 0, 5 iki 1, 5 metro per sekundę skalę, kurią lemia centrinis ir periferinis nuovargis. Greičio sumažėjimą daugiausia lemia sumažėjęs žingsnių dažnis, nes, palyginti su trečiąja sprinto faze, žingsnio ilgis ir kontakto su žeme laikas padidėja.

Sprinto fazės